Jūs, partneris ir architektas: trys žmonės, trys skirtingos vizijos. Kuri bus pastatyta?
Įsivaizduokite situaciją: sėdite pasitarime. Ant stalo – brėžiniai. Architektas rodo į svetainės zoną ir sako: „Čia bus erdvi poilsio zona su dideliu langu.“ Jūs linktelite: „Puiku, to ir norėjau.“ Jūsų partneris taip pat pritaria: „Taip, atrodo gerai.“ Visi trys žmonės pasakė „taip“. Visi trys mano, kad susitarė. Tačiau tiesa ta, kad tą akimirką jūsų galvose gimė trys visiškai skirtingi vaizdiniai.
Architektas mato techninius parametrus ir standartinį „erdvės“ apibrėžimą.
Jūs įsivaizduojate langą nuo grindų iki lubų ir didžiulę sofą, kaip matėte „Pinterest“.
Jūsų partneris įsivaizduoja jaukią, gal net šiek tiek kompaktišką erdvę su židiniu.
Problema paaiškės tik po pusmečio, kai bus pastatytos sienos. Tada nuskambės ta nelemta frazė: „Bet aš įsivaizdavau visai kitaip...“
Didžioji vaizduotės spąstų problema
Kodėl taip nutinka? Kodėl žiūrėdami į tą patį planą matome skirtingus dalykus? Mokslininkai tai vadina subjektyvia interpretacija. Mes negalime „perskaityti“ kito žmogaus minčių. Mes girdime žodžius („erdvus“, „jaukus“, „šviesus“), bet kiekvienas iš mūsų tuos žodžius filtruoja per savo patirtį.
Vienam „didelė virtuvė“ yra 15 kv. m., kitam – 30 kv. m.
Vienam „šviesu“ reiškia didelius langus, kitam – gerą dirbtinį apšvietimą.
Brėžiniai yra abstraktūs. Tai tik linijos. Tikėtis, kad užsakovas, dizaineris ir statybininkas tas linijas interpretuos identiškai, yra tas pats, kas tikėtis, jog trys žmonės, perskaitę tą pačią knygą, vienodai nupieš pagrindinį herojų. Tai neįmanoma.
Ar mes klystame kartu, ar atskirai?
Blogiausia ne tai, kad mes įsivaizduojame skirtingai. Blogiausia, kad mes dažnai visi kartu klystame. Gali būti, kad net ir dizaineris, žiūrėdamas į 3D modelį kompiuterio ekrane, nejaučia tikrojo mastelio. Monitorius apgauna. Jis gali suprojektuoti praėjimą, kuris ekrane atrodo logiškas, bet realybėje verčia jus vaikščioti šonu. Tada kyla klausimas: Kam rizikuoti santykiais ir pinigais žaidžiant „sugedusį telefoną“?
Nuo interpretacijų prie faktų
Mūsų tikslas – pašalinti spėlionę iš lygties. Virtuali realybė (VR) veikia kaip universalus vertėjas. Kai užsidedate VR akinius, interpretacijos baigiasi. Atsiranda faktai.
Jums nebereikia įsivaizduoti, koks bus atstumas iki TV. Jūs jį matote.
Jums nebereikia spėlioti, ar partneris tą „jaukią erdvę“ supranta taip pat. Jūs abu stovite toje pačioje virtualioje erdvėje ir matote tą patį vaizdą.
Tai vienintelis būdas sinchronizuoti visų dalyvių – jūsų, šeimos narių, architekto – vizijas.
Viena vizija – vienas rezultatas
Statybos yra per brangus procesas, kad remtumėtės prielaida „manau, mes vienas kitą supratome“. Neleiskite, kad jūsų namai taptų nesusipratimų paminklu. Įsitikinkite, kad tai, ką matote savo galvoje, sutampa su tuo, kas bus pastatyta realybėje. Norite baigti spėlioti ir pradėti žinoti? Siųskite užklausą ir pamatykite, ar jūsų ir jūsų architekto vizijos sutampa 100%.
